Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaracija, LLKS Deklaracija, svarbiausias Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo dokumentas. Priimtas 1949 02 16. Deklaracijoje išdėstyta antisovietinio pasipriešinimo programa, suvereni Lietuvos valdžia priskirta tautai, o aukščiausiąja tautos politine institucija, vadovaujančia tautos išsilaisvinimo politinei ir karinei kovai, paskelbta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Taryba. Deklaracijoje aptarta atkuriamos Lietuvos valstybės demokratinė sandara, valdymas, valdžios sudėtis, apibrėžiamas valstybės valdymas panaikinus SSRS okupaciją iki susirinks Seimas, teisėtvarkos, religiniai, socialiniai bei Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos ir lietuvių tautos bendradarbiavimo per išsivadavimo kovą klausimai. Nepriklausoma Lietuvos Respublika numatyta atkurti remiantis Deklaracijoje išdėstytais principais ir 1922 Konstitucijos dvasia. Sovietų Sąjungos komunistų partija Deklaracijoje įvardyta kaip pagrindinė okupacinė jėga, todėl paskelbta neteisine partija. Deklaracija baigiama priminimu demokratinėms Vakarų valstybėms apie jų skelbiamą tautų apsisprendimo principą ir prašymu padėti išsilaisvinti iš sovietinės okupacijos. Deklaraciją pasirašė: P. Bartkus (slapyvardis Žadgaila), A. Grybinas (slapyvardis Faustas), L. Grigonis (slapyvardis Užpalis), V. Gužas (slapyvardis Kardas), B. Liesys (slapyvardis Naktis), A. Ramanauskas (slapyvardis Vanagas), J. Šibaila (slapyvardis Merainis) ir J. Žemaitis (slapyvardis Vytautas). Visi Deklaracijos signatarai žuvo.