Lydiniai – Kijevo grivinos

Vienas iš viduramžių Rytų Europos regiono pinigų sistemų skiriamųjų bruožų buvo įvairių formų sidabro lydiniai, naudoti stambiems atsiskaitymams. Jų išplitimas įprastai siejamas su sidabro srauto (pirmiausia monetų pavidalu) sumažėjimu, pastebimu nuo XI–XII a. Šis laikotarpis, trukęs bent iki XIV a. pradžios, istorikų kartais vadinamas „bemonetiniu periodu“, taip pažymint, kad monetos iš principo necirkuliavo.
Tuo metu regione dominavęs politinis darinys buvo Kijevo Rusia. X–XI a. sandūroje čia pradėtos kaldinti vietinės auksinės ir sidabrinės monetos, tačiau jau XI a. viduryje jų kalyba nutrūko. Kaip tik tuo metu Kijevo Rusioje prasidėjo vidinės kovos dėl sosto, politinė padėtis tapo nestabili. XII a. pabaigoje valstybė suskilo į kelioliką savarankiškų kunigaikštysčių, o XIII a. viduryje visiškai subyrėjo po mongolų totorių invazijos.
Tokiomis aplinkybėmis monetų kalyba buvo sunkiai įmanoma, todėl stambiems vietiniams atsiskaitymams ir tarptautinei prekybai imti naudoti sidabriniai lydiniai – „grivinos“.
Grivinos pavadinimas kilęs iš slavų kalbos žodžio „griva“ reiškiančio karčius (kilo dėl to, kad brangius kailius vietiniai gyventojai nešiojo ant kaklo ir tai priminė žirgo karčius). Taip pat grivina buvo vadinamas sidabrinis arba auksinis papuošalas nešiotas ant kaklo.
XI a. grivina slavų žemėse tapo svorio ir piniginiu vienetu lygiu tam tikro sidabrinių monetų skaičiaus masei. Iš sidabro pradėti lieti sidabro lydiniai vadinti grivinomis. Skirtingose vietose lydinio masė galėjo būti skirtinga: Kijevo Rusioj naudotos Kijevo grivinos svėrė 140 – 160 g., Novgorodo grivinos – apie 200 g., panašaus svorio buvo ir Černigovo grivinos. Įdomu tai, kad buvo ir Lietuviškos grivinos, sidabrinės lazdelės, kurių svoris apie 105 g., dabar joms prigijęs lietuviškų ilgųjų pavadinimas
Terminas „grivina“ pirmiausia buvo svorio vienetas, tačiau buvo ir kiekybinė jo atmaina, naudota monetoms skaičiuoti (grivina kunų; pastarasis terminas buvo skirtas kelioms monetų rūšims įvardyti). Manoma, kad jis atsirado maždaug VIII–IX a., o jo etimologija siejama su iš brangiųjų metalų pagamintu kaklo papuošalu. Šie dirbiniai kartais kapoti gabalais, kuriems prigijo viso papuošalo pavadinimas. XI a. viduryje stambūs sidabro lydiniai ėmė įgyti aiškesnius metrologinius parametrus – masę, formą bei kitus išmatavimus.
Ankstyviausias tokių lydinių tipas, pradėtas gaminti maždaug XI a. viduryje, buvo šešiakampiai, rombo formos lydiniai. Pagal pirmąją savo radimvietę įprastai jie vadinami „Kijevo grivinomis“, tačiau tai nereiškė, kad jie buvo liedinti tik šiame regione. Žinomi jų radiniai ir labiau į šiaurę nutolusiuose regionuose, taip pat ir pietinėje Lietuvoje.

Kijevo grivinos žinomos dviejų tipų : „Kuprotoji” (apvalesnių formų) ir daug rečiau sutinkama „plokščioji” – aštresnių formų ir žymiai didesnių išmatavimų.

Nuotraukose :
Kijevo grivina – „Kuprotoji”

Kijevo grivina – „Plokščioji”

Kijevo grivinos cirkuliavo iki XIII a. Ilgainiui atsirado kiti lydinių tipai – Černigovo, Naugardo grivinos, taip pat lietuviški ilgieji bei trišoniai lydiniai. Atskirai paminėtinos Černigovo grivinos. Pagal savo formą jos buvo panašios į Kijevo, o pagal masę artimesnės Naugardo grivinoms, todėl traktuojamos kaip pereinamasis lydinių tipas.

Nuotraukoje :
Naugardo grivina
Lietuviškas ilgasis
Lietuviškas ilgasis ženklintas papildomais įkirtimais (kryžiuku)
Kijevo grivina

Ukrainos Nacionalinis bankas taip pat yra išleidęs savo Kijevo grivinos reprodukcijų,
Lietuviškų ilgųjų reprodukcijų taip pat galima rasti Kernavės muziejaus suvenyrų parduotuvėje.

Nuotraukose :
Kijevo grivinos reprodukcija (Ukrainos Nacionalinio banko oficialus leidinys)

 

Visa informacija paimta iš : https://www.pinigumuziejus.lt
Taip pat papildyta savo turima informacija ir nuotraukomis iš asmeninės kolekcijos : Darius Mikalajūnas („MDLcoins”)
2023 12 18